Dešimt balų. Pandemija apnuogino mokyklų direktorių patiriamą psichologinį smurtą ir spaudimą

Dešimt balų

Švietimo mokslo ir sporto ministerijos vadovybė (ŠMSM), pasakiusi, kad pasitiki mokyklų bendruomenių gebėjimais valdyti pandeminę situaciją, iš tiesų paliko mokyklas vienas pačias spręsti mokinių ir mokytojų testavimo, agitavimo skiepytis, tikrinti užsikrėtusiųjų bei pildyti su jais kontaktavusių sąrašus, matuoti klasių orą, jas vėdinti, organizuoti nuotolinį, sinchroninį ir hibridinį mokymą bei ieškoti galimybių, kaip įsigyti tokiam mokymui reikiamą įrangą...
Mokyklų direktoriai tapo atsakingi už viską. Dažnas direktorius pats su mokytojais testuoja nepasiskiepijusius mokinius, o savaitgaliais jungiasi prie NVSC duomenų bazės patikrinti, kiek jų mokyklos mokinių ar pedagogų užsikrėtę, tada sprendžia, kam reikia saviizoliuotis ir kaip perorganizuoti mokymą.
Bet tuo pat metu jie turi ne tik galvoti, kaip rasti lėšų reikiamai oro kontrolės ar hibridinio mokymo įrangai nupirkti, o ir aiškintis su mokytojų profsąjungomis, kur rasti lėšų papildomiems mokytojų darbams apmokėti. O ir daugėja mokytojų, kurie ateina pas direktorius ir pareiškia, kad jie, prasidėjus naujiems mokslo metams, ketina išeiti iš darbo, nes jų netenkina padidėjęs krūvis ir nedidėjanti alga.
Tuo tarpu tėvai spaudžia direktorius ne tik dėl to, kodėl prasidėjus mokslo metams keičiasi mokytojai arba, kodėl direktoriai negeba jų rasti, o dar ir kvestionuoja Vyriausybės nutarimus, kodėl jų vaikai turi dėvėti kaukes mokykloje arba, kodėl jų vaikai turi laikytis mokyklos bendruomenės susitarimo visiems testuotis...
Tėvai, kurie paskiepijo vaikus, piktinasi, kodėl jų atžalos irgi turi saviizoliuotis, kai klasę ištinka Covid protrūkis.
Ar pandemijos valdymas mokyklose tapo tik direktorių reikalu?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė ir Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.
Ved. Jonė Kučinskaitė